tirpterti

tìrpterti, -ia, -ėjo intr. 1. žr. tirptelėti 2: Kad jį paibelė, kad jis mane išgąsdė, net tìrpterė[ja]u! Mrc. 2. Nmn dingtelėti, toptelėti: Man galvoj ir tìrpterė[jo], kad jau kaminas dega Vrn.

◊ į šìrdį tìrpterti toptelėti, dingtelėti: Tai jau jam ir tìrpterė[jo] širdiñ, kad tai jo bus mergelė (ps.) Vlk.